užugliaudis

užùgliaudis sm. (1), ažùgliaudis (r.) (1) 1. vieta tarp ardų ir sienos: Až ardų prie sienų da yr ažùgliaudžiai, o prieky stuburas Dgl. 2. Ut prk. užkampis: Tik pakavok kur ažùgliaudin, ir neras Trgn.